- nuolikos
- núolikos sf. pl. (1) žr. nuoliekos: 1. Eik pas Petronį, dar gausi vestuvių nuolikų Kp. 2. Kai kiaulę paskersdavo, Papievienė visas nuolikas, visus gyslagalius sulydydavo katile A.Vien.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kiaulis — kiaũlis sm. (2) meitėlis, paršas: Išdvėsė jo kiaũlis Pl. Neės kiaũlis iš tokio lovio Dbk. Be grūdų kiaũlio nenupenėsi Trgn. Šitokio kiaũlio, žinok, ir mėsos bus Trgn. Kiaulio taukas geresnis už visus Ds. Bėk, išvaryk kiaulį iš bul bų, be… … Dictionary of the Lithuanian Language